laukinis

3 laukìnis, -ė adj. (2), laũkinis (1) 1. Ad, Aps lauko, laukų: Jau senas, jau nepagaliu laũkinio darbo krutėt Ml. Mes dar su laukìniais darbais nespėjom apsidirbti Šts. Gal jau parėjo laukìniai (laukuose dirbantieji) žmonės? Grš. Laukinę giesmę giedojo (laukuose dainuojamą) Ds. Laukìnė daina Upn. Ana moka i laukìnių (nebažnytinių) giesmių Tršk. ║ lauko javams skirtas: Laukinė daržinė (klojimas) Jnš. 2. ne kultūrinis (apie augalus): Laukiniai obuoliai, ropės laukinės R. Čiobrai laukiniai SD139. Laukinė rožė (bot. Rosa canina) P. Laukinis klevas (bot. Acer campestre) Mt. Laukìnė obelis (bot. Malus silvestris) K. Laukinėmis sąlygomis augalai ne tiktai nekultūrėja, bet ir kultūriniai tampa laukiniais rš. Laukìniosios nėgelkos Dov. ║ ne naminis, laisvėje, laukuose gyvenantis (apie gyvūnus): Laukìnės bitės Ds. Jonas … valgė žiogus bei laukinį (laukinių bičių) medų SkvMr1,6. Laukinė antis (zool. Anas boschas) visu kuo paneša į naminę, tik yra baugi ir gudri Blv. Pas mum žusvedė laũkinių pelių Rod. 3. Dr lauko pusės, išorinis: Laukìnės durys prysienio, o trobos – vidinės Škn. Ėmė smarkiai belstis į laukines duris rš. Padirbo ans man tris laukiniùs langus Vž. Išvarysi keltuvas per laukiniùs vartus Aps. Saulašarės lapų laukiniai plaukeliai rš. Tikt į tą medį, kurio laukiniejie atžalai yra nupjauti, gali gerąją čieprykštelę įstatyti prš. 4. žemos kultūros, primityvus: Peliutė šmukštelėjo į laukinio žmogaus trobelę J.Jabl. Laukinis supratimas rš. Vis dėlto nepasakytina juos esant laukinių laukiniausiais Vr. 5. prk. neišauklėtas, neapsišvietęs: Ot laukinis žmogus! Skr. ║ atšiaurus, šalinąsis žmonių: Po to ji vėl tapo visiškai laukinė ir neateidavo pasižiūrėt, kaip aš piešiu rš. 6. prk. šiurpus, nežmoniškas: Sušuko ji laukiniu balsu rš. Laukinis džiaugsmas degė jo veide T.Tilv.